Ar viščiukai turi ausis? 5 įdomūs faktai
Viščiukai turi labai stiprų klausos pojūtį. Jos girdi panašiai kaip žmonės ar kiti gyvūnai. Kiekviena višta turi gerai išsivysčiusius ausų būgnelius, vidinę ausį, vidurinę ausį ir išorinę ausį.
Šios funkcijos padeda panaudoti garso bangas prieš siunčiant jas į vidinę ausį, kad būtų sukurta tam tikra pusiausvyra. Štai viskas, ką reikia žinoti apie viščiukų ausis.
Kur yra viščiukų ausys?
Kitaip nei žmonių, šunų, triušių ar kačių, vištų ausys nėra lengvai matomos. Jas paprastai dengia plunksnos. Tačiau galima lengvai aptikti jų ausų lezgelius, kurie atrodo panašūs į apskritus rausvos, balkšvos ar net juodos mėsos plotus, kabančius šiek tiek žemiau akių.
Viščiukų ausis rasite abiejose jų galvų pusėse. Jų vieta leidžia viščiukams priimti garsus iš bet kurios krypties. Be to, šioje vietoje esančios ausys veikia kaip perspėjimo sistema pavojaus atveju.
Viščiukų ausų sandara beveik panaši į žmonių ir kai kurių kitų gyvūnų. Vištienos ausis sudaro vidinė ausis, vidurinė ausis ir išorinė ausis.
Toliau rasite išsamų kiekvieno skyriaus aprašymą:
Vištienos išorinė ausis
Išorinė vištos ausis turi mažų plunksnelių keterą aplink ausies angą iki pat ausies vidinės pusės. Per angą, kuri taip pat yra išorinės ausies dalis, ausies kanalas veda į tolimus galus, kur yra ausies būgnelis. Kartu su vidurine ir vidine ausimis išorinė ausis leidžia viščiukui girdėti žemus ar aukštus garsus, sklindančius iš arti ir iš toli.
Vištienos vidurinioji ausis
Vidurinė ausis gerai žinoma kaip oro pripildyta būgninė ertmė. Joje yra svarbiausi raiščiai, raumuo, būgninė membrana, į strypelį panašus kaulas (ossicle) arba columella ir sraigės langelis. Pagrindinė vidurinės ausies funkcija yra garso bangų perėjimas į vidinę ausį.
Vištienos vidinė ausis
Kaip matyti iš pavadinimo, kiekvienos vištos vidinė ausis yra galingas pusiausvyros ir garso jutimo receptorius. Šią ausies dalį sudaro vestibiuliarinis organas ir sraigės organas.
Tiesą sakant, visa vidinė ausis yra viščiuko nervų sistemos dalis. Užsikrėtus vidinei ausiai gali pasireikšti neurologiniai požymiai, tokie kaip pusiausvyros praradimas ir koordinacijos sutrikimas, galvos pakrypimas ir kreivas kaklas (kreivakaklystė).
Ar viščiukai taip pat turi ausis?
Taip, mažos vištos arba viščiukai taip pat turi ausis. Jų ausys išsivysto dar prieš išsiritant. Nenuostabu, kad šie viščiukai pradeda girdėti savo motinas jau 12-ąją inkubacinio laikotarpio dieną. Taigi, kai jie išsirita, jų ausys būna visiškai išsivysčiusios ir normaliai funkcionuoja. Kitaip tariant, jie gali girdėti garsus vos tik gimę.
Viščiukų jauniklių gebėjimas girdėti padeda jiems bendrauti su motinomis. Tai labai svarbu jų apsaugai, saugumui ir išlikimui tokiame jauname amžiuje.
Tyrimų duomenimis, viščiukus galima išmokyti reaguoti į įvairius garsinius signalus, pvz., tapšnojimą, pliaukštelėjimą ar švilpimą, kad jie atpažintų maisto ir vandens šaltinius. Dauguma šių garsinių signalų imituoja gerai pažįstamą vištų motinų kudakavimo garsą (kudakavimą). Todėl viščiukai jaunikliai žino, kad maisto šaltinis yra jiems pasiekiamas.
Be to, viščiukų jaunikliai turi stiprią klausą, kad galėtų priimti motinos perspėjimus apie pavojų. Jų ausys gali paprasčiausiai padėti jiems pasislėpti nuo plėšrūnų, ypač tada, kai jie paliekami laisvai lakstyti su motinomis lauke.
Ar viščiukai turi gerą klausos pojūtį?
Viščiukai yra vieni iš gyvūnų, kurie laikomi maisto grandinės apačioje. Tai reiškia, kad jos yra daugelio plėšrūnų grobis. Kad išgyventų laukinėje gamtoje, viščiukai turėjo išvystyti stiprų klausos pojūtį.
Turėdamos stiprią klausą, vištos gali anksti išvengti plėšrūnų arba įspėti kitus apie netoliese esantį pavojų. Nors viščiukai laikomi kaip ūkiniai gyvūnai arba naminiai gyvūnai, jie vis tiek išlaiko stiprią klausą.
Palyginti su žmonėmis, viščiukai net ir senatvėje išlaiko klausą. Senstant jos nuolat atkuria klausos ląsteles. Tai buvo svarbu, nes laukinėje gamtoje kurčios vištos taptų lengvu plėšrūnų maistu. Kurčios vištos ar paukščiai negirdėtų artėjančių ar į jų erdvę įsiveržiančių plėšrūnų. Todėl jie nesugebėtų tinkamu laiku pabėgti, kad išvengtų sugavimo.
Viščiukų klausa tokia stipri, kad jie gali tiksliai įvertinti, kaip toli sklinda garsas. Jie tai pasiekia paprasčiausiai nustatydami laiką, per kiek laiko garsas pasiekia dešiniąją ausį po to, kai jis buvo išgirstas kairiąja ausimi, arba atvirkščiai.
Ar viščiukai gali tapti kurčiais?
Ne, viščiukai (paukščiai), žuvys, varliagyviai ir ropliai negali visam laikui apkursti. Šie gyvūnai gali neribotą laiką atsinaujinti ausies plaukelius, esančius sraigėje. Dėl to jie gali išsaugoti klausos gebėjimus visą likusį gyvenimą geriau nei žinduoliai, įskaitant žmones.
Kaip minėta, sraigė yra vidinėje ausyje esanti ertmė, atsakinga už įvairių tipų garsų interpretavimą. Vis dar neaišku, kaip tiksliai viščiukai atstato savo klausos gebėjimus, nors šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais siekiama paaiškinti šį įdomų reiškinį.
Ar viščiukai gali klausytis muzikos?
Tikrai taip. Viščiukai mėgsta muziką. Jos gali klausytis bet kokios muzikos, jei tik ji nėra per garsi ar per greita jų ausims. Viščiukai vištidėje gali reaguoti į muziką. Laisvai laikomos vištos gali nekreipti dėmesio į muziką arba ja nesidomėti.
Daugybė mokslinių tyrimų ir studijų įrodymų rodo, kad klasikinė muzika gali padėti pagreitinti viščiukų augimą arba pagerinti kiaušinių produkciją. Paprastai muzika teigiamai veikia viščiukų ir kitų klausytojų psichinę sveikatą. Tai siejama su įsitikinimu, kad gera muzika skatina gerą savijautą, taip pat pakelia viščiukų moralę.
Santrauka
Tiek gaidžiai, tiek vištos turi gerai funkcionuojančias ausis. Tereikia gerai įsižiūrėti, kad pamatytumėte šiuos mažus klausos organus. Kai kurie žmonės painioja vištų ausis su ausų speneliais - kabančiais rausvais daiktais, esančiais abiejose galvos pusėse. Viščiukų ausys - tai skylutės, kurias dengia mažos plunksnelės ir odos lopinėlis viščiukų galvų šonuose.
